Klausimai - Atsakymai

Pagrindinis ceolito uždavinys – pašalinti toksines medžiagas ir padėti organizmui „atsinaujinti“, blokuoti rimtas sveikatos problemas prieš joms atsirandant. Tai priemonė, padedanti išvengti rimtų ligų, kurias sukelia laipsniškas organizmo apsinuodijimas. Ceolitas geba užfiksuoti sunkiuosius metalus, alergenus, toksinus, kancerogenus ir sulaikyti juos savo kristalinėje struktūroje, o kartu su jais natūraliai pašalinamas iš virškinamojo trakto. Ceolitas nėra vaistas, jis padeda išvengti toksinių medžiagų kaupimosi organizme, kurios ten patenka kartu su vandeniu, maistu ir oru, ir palaipsniui kaupiasi. Tam tikru momentu jų kaupimosi lygis viršija kritinį lygį, o tai daro didelę žalą sveikatai – nuo ​​alergijų iki onkologijos. Norint to išvengti, rekomenduojama reguliariai valyti organizmą ceolitu. 

Techniškai visas naudingas ceolito savybes galima suskirstyti į tris pagrindinius fizinius ir cheminius principus:

Sorbcija – ceolitas geba aktyviai absorbuoti ir išlaikyti įvairius toksinus, molekules ir junginius savo porose, pašalindamas juos iš organizmo.
Jonų mainai – ceolitas pakeičia kenksmingų medžiagų (sunkiųjų metalų, radionuklidų) jonus į naudingus ir saugius jonus (kalcio, magnio, natrio, kalio), atkurdamas mineralų pusiausvyrą.
Katalizė – ceolitas veikia kaip natūralus katalizatorius, pagreitinantis ir palengvinantis biocheminių ir medžiagų apykaitos procesą organizme.

Visi kiti naudingi poveikiai, tokie kaip antioksidacinis aktyvumas, imuninės sistemos palaikymas, pH reguliavimas, virškinimo gerinimas ir medžiagų apykaitos normalizavimas, kyla iš šių trijų pagrindinių veikimo principų.

Ceolitai yra didelė natūralių mineralų grupė (daugiau nei 200 skirtingų), kurie yra panašios sudėties ir savybių, pasižymi sorbentinėmis, jonų mainų, katalizinėmis ir kitomis naudingomis savybėmis. Labiausiai ištirtas ir plačiausiai naudojamas yra ceolitas-klinoptilolitas.

Vulkaninis ceolitas-klinoptilolitas susidaro, kai vulkaninė lava liečiasi su jūros vandeniu. Yra daug ceolito telkinių, tačiau jie visi skiriasi, atsižvelgiant į gamtines sąlygas jų susidarymo metu. Pagrindinis ceolito kokybės rodiklis yra tai, kokią jo mineralinės sudėties dalį sudaro klinoptilolitas – veiklioji medžiaga, turinti naudingą poveikį. Natūralus ceolitas niekada neturi 100 % klinoptilolito, jame visada yra tam tikras kiekis priemaišų (vadinamų „balastinių mineralų“). Kai kuriuose telkiniuose klinoptilolito yra nedaug, tik apie 5–20 %. Šis ceolitas naudojamas pramonės ir buities reikmėms (dirvožemio ir vandens valymui, kačių kraikui ir kt.). Kituose telkiniuose klinoptilolito dalis yra 20–50 %, jis naudojamas žemės ūkyje, kaip pašarų priedas galvijams, kiaulėms, naminiams paukščiams, žuvims. Telkiniai, kuriuose ceolito sudėtyje yra daugiau nei 80 % klinoptilolito, yra reti, tačiau būtent iš šių telkinių gautas ceolitas tinka vartoti žmonėms. Kai kuriuose iš šių telkinių klinoptilolito koncentracija yra iš karto didelė, o kituose – artima, tačiau ją reikia papildomai išvalyti nuo nenaudingų priemaišų. 

Kontraindikacijos yra šios: ūminė skrandžio ar žarnyno opa. Taip pat nerekomenduojama vartoti ceolito vaikams iki 1 metų. Nuo vienerių iki 5 metų geriau pasikonsultuoti su gydytoju. 

Galite bet kuriuo metu. Tačiau geriau gerti prieš valgį, nes tokiu atveju ceolitas veikia geriau. Patekęs į virškinamąjį traktą prieš valgį, jis valo virškinamojo trakto sieneles, todėl organizmas geriau pasisavina po jo einantį maistą.